Kai vaikas sako „nesuprantu“: kaip rasti pirmą mažą žingsnį
Kaip atskirti neaiškų nurodymą nuo sprendimo sunkumo ir pasiūlyti vieną įveikiamą veiksmą: konkretūs pokalbio ir užduočių pavyzdžiai.
„Nesuprantu“ dar nepasako, kokios pagalbos reikia. Pradėkite nuo vieno klausimo: „Parodyk vietą, nuo kurios pasidarė neaišku.“ Tikslas — rasti konkretų kitą veiksmą, kurį vaikas gali pabandyti pats. Žemiau pateikti pavyzdžiai padeda pradėti pokalbį, bet nepakeičia mokytojo paaiškinimo ir nenustato mokymosi sunkumų priežasties.
Atskirkite nurodymą nuo paties sprendimo
Paprašykite savais žodžiais pasakyti, ką reikia padaryti. Jei vaikas to dar negali, kartu išsiaiškinkite vieną nurodymo dalį. „Apibrauk“ ir „pabrauk“ reikalauja skirtingų veiksmų; „rask skirtumą“ gali reikšti skaičiavimą, o kitoje užduotyje — paveikslėlių palyginimą. Užduoties kontekstas svarbiau už greitą žodžio atspėjimą.
Jei nurodymas suprantamas, klauskite apie turinį: „Kuris žodis arba ženklas neaiškus?“ Jei ir jis aiškus, paprašykite parodyti pirmą bandymą. Skirtingoms kliūtims nereikia to paties ilgo paaiškinimo.
Pasirinkite mažą, matomą veiksmą
- Skaitymo užduotyje: perskaityti vieną sakinį ir pasakyti, apie ką jis.
- Matematikos užduotyje: surasti duotus skaičius arba parodyti, ko ieškome.
- Rašymo užduotyje: garsiai suformuluoti vieną mintį prieš rašant.
- Palyginimo užduotyje: įvardyti vieną požymį, pagal kurį lyginsime.
- Kelių dalių užduotyje: pasirinkti vieną dalį ir patikrinti, ar jai yra visi reikalingi duomenys.
Mažas žingsnis neturi būti visas sprendimas, tik trumpesnė jo dalis. Po bandymo paklauskite, ką vaikas pastebėjo. Jei pirmasis veiksmas vis tiek neįveikiamas, mažinkite jo apimtį arba aiškinkite trūkstamą sąvoką. Nekartokite „tiesiog padaryk“, kai neaišku, kaip pradėti.
Pavyzdys: iš ilgos užduoties į vieną klausimą
Įsivaizduokite redakcinį pavyzdį: užduotyje reikia perskaityti trumpą tekstą ir atsakyti į tris klausimus. Vaikas sako, kad nesupranta visko. Užuot atsakę už jį, galite paprašyti perskaityti pirmą sakinį, įvardyti veikėją ir parodyti, kuri teksto vieta padeda atsakyti į pirmą klausimą. Likusių klausimų sprendimas dar nėra būtinas šiam pirmam bandymui.
Jei jis gali pasakyti veikėją, bet nežino vieno žodžio reikšmės, aptarkite tą žodį. Jei negali perskaityti sakinio, skaitykite kartu ir pasitikrinkite mokytojo rekomenduotą būdą. Pagalba pasirenkama pagal matomą kliūtį, o ne pagal iš anksto numatytą visos pamokos scenarijų.
Paaiškinimą patikrinkite nauju bandymu
Vien „taip, supratau“ ne visada parodo, ką vaikas suprato. Geriau pasiūlykite panašią, trumpą situaciją ir paprašykite paaiškinti savo veiksmą. Nedidinkite užduoties sudėtingumo vien tam, kad įrodytumėte, jog paaiškinimas veikė. Jei atsakymas vėl neaiškus, tai informacija kitam pokalbio žingsniui.
EEF namų darbų apžvalgoje išskiriama užduoties paskirtis, ryšys su pamokoje mokomais dalykais ir grįžtamasis ryšys. Mūsų pavyzdžiai šias idėjas taiko praktiniam šeimos pokalbiui; jie nėra atskirai ištirtas metodas ar konkrečių rezultatų pažadas.
Kada verta sustoti ir užrašyti klausimą
Jei vaikas nebegali ramiai tęsti, sutarkite dėl pauzės ir vėlesnio grįžimo. Universalios visiems tinkančios darbo ar pertraukos trukmės čia nesiūlome. Jei užduoties prasmė abiem neaiški arba sunkumas nuolat kartojasi, užrašykite mokytojui, kur sustota ir kas jau bandyta. „Perskaitėme nurodymą, bet neaišku, ar lyginti skaičius, ar piešinių kiekį“ yra naudingesnis klausimas nei „nieko nesuprantame“.
Vaiko nuovargio ar atsisakymo dirbti iš vieno vakaro nediagnozuokite. DI taip pat neturėtų priskirti diagnozės, bausti ar įrodinėti, kad mokinys tingi. Jei reikia papildomos mokymosi pagalbos, jos pasirinkimą aptarkite su realiu mokytoju ir kitais tinkamais specialistais.
Kaip užduoti klausimą mokymosi priemonei
Pavyzdinė formuluotė: „Užduoties nurodymas toks. Jau bandėme tai. Neaiški ši vieta. Pasiūlyk vieną klausimą, kuris padėtų vaikui pradėti, o ne visą atsakymą.“ Nenurodykite vaiko vardo, mokyklos ar kitų šiam klausimui nereikalingų duomenų.
Jei svarbus konkretus įrašas, padės gidas „Kaip nufotografuoti užduotį ir vaiko bandymą“. Platesnę tėvų pagalbos eigą aptaria „Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus, neatliekant jų už jį“. Superiora dabartines funkcijas ir bandymo ribas peržiūrėkite puslapyje „Kaip veikia“; jos nėra vienodos su visų DI priemonių pažadais.